Kap to iškėntiesi žmuogau napabondės. Ar onksčiau, a vieliau , vėstėik vėsė pabonda ton pypka patrauktė ė gana. Aš jau 33 meta nabrūkau, vo traukiau kap reikėnt, da ė nakti padūmydavau. Ale sūnau soejė aštouniuolėka. Vo bovuov soderiejosio, ka ons ba aštouniuolėkas metu narūkys.
Ta aš ė klauso, vo, – sakau, kap so tou rūkymu tuoliau bus?
Veizs ons i moni so tuokė godrė šypsenelė ė saka...
– Mamalė, je to mesi – aš napradieso.
– No, – sakau, – natėkieta salyga to če mon iškiele... pažadietė napažado, bet aš pabodyso.
Tep ė po še dėina abodu narūkuov.

Bet pabondytė  ons pabondė...pėnkiu, a šešiu metu būdams. Iemė vėina dėina, ė kažkor pražova vėsė panašė omžiaus vaka... Kap baėiškuok, nier ė vėskas. Kažkas pasakė mātės enont ont dorpyna. Parsėgondau dėdeliause, jog tuokėi mažiolelē. Biegu ėiškuotė, alė jog dorpyns – na kišenė, kor to rasi. Po kėik laika veizo, paren vėsė... Iš lapu sosėsokė pypkas... Tata rūka. Kaimynu vakus išvedžiuojau po nomus ė papasakuojau, kas,  ė kap. Ė mėlslėju... kon dabar so savouju darytė. Mušu – namačys, barsu – namačys. Parejuou nomėi. Valog sava darba toriejau tuoki atlasa so dėdeles paveiksleles, kor sodietas apsėgėmosiu vakum nuotraukas. Sosieduov abodu, aš anam ė ruodau vėina nuotrauka, ė kėta, ė da kėta, ė vės pasakuoju, ka tata vės nu rūkyma.

Kap anam tėn atruodė, nažėnau, bet ons pasėžadiejė, ka niekumet narūkys, vo ė daba jau pėnkesdešimtėis solaukės da vės atmėn, ė saka, ka jau bjauriau nieka nagaliejau paruodytė, kap tumet tus paveikslelius.