taip norėčiau parašyti eilėraštį

gražų dailų nelyg akmenėlį

kad kvepėtų jis ievom ir radastėlėm

kad skraidytų po svietą tarsi blezdingėlė

kad nešiotųs po širdžia jį Petras ir Morta

kad jokie amarai jo negraužtų

ir nepultų kaip zuikiai morkų

taip norėčiau parašyti eilėraštį

tau, mielasai Bijūnėli,

tau, brangioji Nastute,

ta vienintelį, tą kvapniausią,

jūsų širdelių turtus nuraškiusį

jūsų ašarėlę saldžiausią nulašinusį

ir jūsų skausmingą likimą įprasminusį

taip norėčiau parašyti eilėraštį,

kuriame išmintis tikroji išsprogtų

nelyg žiedai girti pavasariu

taip norėčiau, deja, negaliu,

ant akmenėlio sėdžiu ir graudžiai verkiu,

laša lašeliai, laša raudoni

oi taip kad man

karstelį sau išsidrožus