-Voje, vakale, kap aš vargsto so sava nogara nu ryta posės. Siedu kaip mėits, ė šep taikau kuoje, ė tep taikau, niekap nagalio apsėmautė tun sava triusėkeliu, je nuopri pasiosk. Vo jog vėsa laika bovau sveka kap rėdėks , ė juokiuos nogaras nažėnuojau, alė vo, iemiau ė pasėgadėnau. Vo vės tata par ton longų valyma.
   Toriejė nomei būtė švėntė, mėslėju, rektom bėški apsėgerbtė, jog vaka ates i svečius, kap če dabar atruodys. Vo kad eso maža augoma, vo tėi longa aukštė, ta jog rek ont kuo nuors pasėlėptė. No, pasėlėpau, šep tep tus šriubus atsokau, alė nagalu atėdarytė, je atėdaryso ė paleso, mona longou amėn. Jau nu pat nama pastatyma tep aš vargstu. Palėkau ton longa, nulėpusi prisėtraukiau stala arčiau, ė viel iš naujė taikaus, ale tas velnė stals da vėstėik par tuolėi. No, mėslėju, rek anon da bėškeli arčiau prisėtrauktė, ė tata jau lėpsu viel nu tuo stala žemėn. Alė tou muomėntu taburietės kuojė tik triuokšt, aš ont žemės keberiuokšt…ė goliu sau. Jetau, jetau kap skaude. Golio ė mėslėju…ar aš galo dar kon nuors pajodintė, a ne. Pajodėnau vėina kuojė, pajodėnau ontra- lig ė nieka. Jodėnu ronka, ėr ontra, atruoda ė tuoms da vėskas gera. Vo kažėn kap so ta galva, mat kaukuolės stėproma patėkrėnau atsakonte, Alė jod, tik gumbs kap poudelė dėdoma iššuokės besos. Alė vot vakale…so ta nogara…jau tėik skaude, jau tėik skaude, ka namuoku apsakytė.
    Kor badiesis, rek etė pri daktara. No, priemė moni daktars, nuotrauka padarė, ė veiz ons i ton nuotrauka. I moni ta jau nie veizietė naveiz, aš už anuo nogaras tyke stuovu ė klausaus. Vo, ons ė ruokou…Tas slonkstelis vėsa sosėpluojės, vo tuo vėsa nabier, vo če išvarža besonti, vo če veiziek kap nulūžės. Aš nažėnau tuokė daktara, katras bagalietom tavi soremontoutė.
   Tep ė vargsto ba remonta kuožna ryta. Jog ka, ė sena, alė posplėke kažkap napaduoro…

                                      Vėina žemaitė pasakuojė, vo kėta užrašė. 2009.02.16