Santrauka:
Man skauda, kai tie akmenys pravirksta.
Tšš. Šnabžda pasišiaušusi
Pušis,
Ta, kuri, namo jau šimtą amžių eina
Ir kurios kvape užuost
Dar vis gali
Baltųjų vaidilučių plaukus
Ša. Kartu su smėliu plaukia
Semantiniai laivai nuskendę
Prieš šimtą amžių, vėlei
Girdėti archajiški archajų
Žingsniai ant pušinių denių
Tšš. Šnabžda pasišiaušusi
Pušis,
Kurios prieš šimtą amžių
Nepalietė kirvukas,
Smėliu papudruotame dugne
Gulintis dar vis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-03-14 09:31:45
kai skamba lyrinė nuotaika tokie ...."protingi" žodeliai tampa svetimkūniais
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-02-21 21:31:40
Gražiai suzvimbta musytės...
Tik dėl skyrybos reikia apsispręst: dėt ženklus ar nedėt.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-21 21:11:37
Jeigu truputėlį dar nugludintumėt, būtų auksiukas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-02-21 20:39:51
Ir kurios kvape užuost
Dar vis gali
Baltųjų vaidilučių plaukus
...skamba...net krūptelėjau...kaip iš toli skamba su visais šventais kvapais...labai...
Vartotojas (-a): rasa varnė
Sukurta: 2009-02-21 20:27:47
musyte musyte, kur tavo ausytė, smėliu papudruotam dugne šiaušiasi vaidilučių plaukai, kai girdi tokiame ganėtinai vientisame eil-je svetimkūnį: semantiniai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-02-21 19:29:30
Tšš... Klausausi... Išgirdau. ;)