ne mano tai laukas juoduoja
supuvę linų aukso kasos
vandens sklidinai prisisėmus
tyli
burna tai ne mano
kas ėjo
nematė
o gal nenorėjo
žiūrėti į dukrą
kepėjo
aukštų kaminų šeimininko
pražydusio
nežinomų karalių
egliniais vainikais