Kartą nutiko gera istorija. Iki tol vis pasitaikydavo kažkokios blogos, žiaurios, šlykščios istorijos, atstumiančios ir vulgarios, bet šį kartą atsitiko gera istorija.

Šioje istorijoje visi veikėjai buvo teigiami, nepasitaikė nė vieno neigiamo, taip pat nebuvo tokių, kuriuos galėtum įtarti turint keistų polinkių, ne, visi buvo natūralai. Be to nebuvo antraeilių personažų, visi pagrindiniai, visi herojai. Karaliai ramiai sau pūtė į akį, nes niekas nenorėjo jų versti, o princai nemylėjo pelenių, tad ir nebuvo interesų konflikto – apskritai nebuvo jokio konflikto, nes ir intereso jokio nebuvo. Visi buvo ramūs ir viskuo patenkinti. Nervingų nepasitaikė.

Visi įvykiai šioje istorijoje buvo geri, skaitytojai, skaitysiantys šią istoriją, turėtų patirti tik teigiamas emocijas.
Na, pavyzdžiui: herojai šioje istorijoje tik gimdavo, bet niekas nemirdavo. Puikus faktas, ar ne? Kas užginčys? Arba, sakykim, nebuvo jokių krizių, visi turėjo darbą, o kas tingėjo dirbti, tie paprasčiausiai nedirbo, nesuveikinėjo kažkokių biuletenių, kitų pasiteisinimų, o tiesiog nedirbo ir tiek, ir niekas jiems nepriekaištavo, nesvarstė, neauklėjo, nesmerkė. O tai ir yra svarbiausia – neminti ant sąžinės.

Arba vėl – šioje istorijoje nebuvo sekso, tai yra, ko gero, jis buvo, aš manau, herojai visgi negalėjo be jo apsieiti, kitaip iš kur gi teigiamas gimstamumas? Bet jis nebuvo aprašytas mėgaujantis visomis detalėmis, smulkmenomis, organų išsamiais aprašymais, išmatavimais, dejonėmis ir alsavimais. Tiesiog šioje istorijoje, skirtingai nuo kitų, kuriose vyrauja liguistas gilinimasis į tai, kas darosi po antklode, buvo trumpai ir korektiškai užsimenama, kad taip, herojai mylėdavosi. Ir daugiau nieko, nei kas su kuo, nei kada, kokiu dažnumu, kaip ir panašiai, tokių detalių šioje geroje istorijoje nebuvo pateikta, todėl ji ir yra gera istorija, o ne kokia nors ten natūralistinė, nemaloni ir sukelianti pasipiktinimą, žodžiu, bloga istorija.

Kaip jau minėjau, visi buvo laimingi ir viskuo patenkinti, nevyko nieko blogo, viskas, kas vyko, tik į gera. Kartais net kažkam (ne visiems, žinoma, bet tik vienam kitam) dėl tokios nekintamos gerovės kildavo abejonė – ar tikrai nėra nieko blogo, argi taip gali būti?
Toks, pavyzdžiui, prabusdavo ryte ir klausdavo kitų:
AR niekas nesapnavo košmaro? Ne? Aš irgi ne, sapnavau gerą sapną, duok dieve, kad išsipildytų.
(Čia, užbėgdamas už akių, noriu patikinti, kad šioje istorijoje visi sapnai išsipildydavo.)

Arba kitas staiga sunerimdavo:
GAL kas klausėt žinių? Gal kas negero atsitiko?
Ne, kas čia tau atsitiks, derlių nuėmė anksčiau laiko ir dvigubai didesnį nei planavo.

Trečias viltingai sušukdavo:
KAIP šildymas, nepabrango?
Atvirkščiai, visai atjungė, globalinis klimato atšilimas prasidėjo – ir žiemą, ir vasarą plius dvidešimt.
OT velnias!

Gera istorija. Daugiau tokių. Vienintelis dalykas, metantis šešėlį ant šios geros istorijos, yra tas, kad ją parašė svoločius.