Santrauka:
nejaučiu, nematau ir nenoriu, kad visa tai grįžtų
Milijonai žmonių kažko
Ieško po bergždžią pasaulį.
Ieško savo žvaigždžių
Ir svajoja bučiuotis su saule.
Mano Dieve, atimk
Savo dovaną duotą
mąstyti,
Padaryk mane paprastą –
Be klausos, be regos ir belytį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-02-17 09:39:15
Jeigu būtum toks,kaip rašai, tokie klausimai nekiltų ir tokių eilių neparašytum...:)
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-02-16 18:47:58
Kartais ir man taip būna:) Tiesą sakant, dažnai...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-02-16 13:47:16
būna... būna :)
Anonimas
Sukurta: 2009-02-16 13:33:32
"Palaiminti idiotai..." Pasirodė labai artimas.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-16 12:44:03
niekas niekur varu nevaro-nori darai nori ne
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2009-02-16 12:25:32
Čia ne eilėraštis - čia mano būsena ir visai nebijau ir tegu pasiima atgal. Tada visą laiką šypsočiausi ir nebereikų niekuo rūpintis ir padėt niekam nebereiktų ir į žinutes nebeatsakinėčiau ir nors kartą pabūčiau laimingas.
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2009-02-16 12:14:00
Faktiškai sutinku su Ramunės komentaru...tik pavadinimas manau taiklokas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-02-16 11:49:30
...džiaukis, kuo apdovanotas...bet filosofine prasme yra šarmo...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-16 11:47:53
Oi, Nordai, gal geriau neprašykite tokių baisių dalykų. Būkite tuo, kuo esate.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2009-02-16 11:42:47
O jeigu Dievas išgirs, nebaisu? :)