graudžiai tylūs mano įpročiai nutolti:
it vėjo nutarkuota buja tolumoj supuosi –
jūros apgamėlis tai šen tai ten
kol gatvės ir uosto riksmai apmalš
pasikalbėkim drumzlina mano kandie
slystanti sąvokų ašmenimis
išsinešu savo natų ritinėlį
ir savo margas penklines išsinešu –
jos labiau tiks mano niekučių stalčiui
nuo dienų horizonto surinkusiam
visus vilties bokštelius
tylius mano įpročius nutolti
it vėjo nutarkuotai bujai –
jūros apgamėliui tai šen tai ten
kol tavo sparneliai išdžius
pasikalbėkim
drumzlina mano kandie
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2006-01-14 16:04:25
:)))
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-01-12 13:27:59
mielas, savitas
Anonimas
Sukurta: 2006-01-12 13:25:10
aš tai su kandimis nekalbu
jas traiškau:(
dėl to
platesni mano dvasios stalčiai.
:
Sukurta: 2006-01-12 13:06:19
primadona- buja su sparneliais,
o orkestro dobėj-pati bangmuša:)