Buva šalta žiema. Saula nuslaide unksti. Nusboda seniokam sedėt name veniem. Anys nutare nuveit vakarot pas susiedus. Senela pasijeme suadyt karpečkas, a seniokas –kortas ir kišenen da prispyla žirnių ir pupų. Senela su susiedi uturava ir ade karpečkas. Seniokai plieke kartom iš pupų ir žirnių. Bevakarojunt sudege visa spinksula. Seniokai susruoše nama. Pareji nama da negule. Seniokas pasrebe virala, a senela apveizeje išlaštas pupas. Viena pupa buva bais graži. Ji buva raudona su jadais dryžiokais. Senela pajame žemes iš pa alijošiaus, inspyla uzbaniokan ir insadyna pupų. Tada nuveja gultų.

Rytų nubudys seniokas pamate, kad pupa išaugus iki gryčias lubų. Anas nuveja, atsineše kirviokų ir prakirta lubas. Pupa dalinda ligi stoga. Senis praplaše stogų. Pupa da nenustoja augte. Auga, auga ir išauga ligi dungaus.

Seniokas su seneli sumyslija užlipt dungun. Lipe, lipe ir užlipe. Anys pasvaikščiaja pa dungų. Ti buva labai daug kvietkų. Senela prisrinka jų seklų, prisvalge visokiu smagurių ir sumislija, kad jau kaip rozas nama. Nulipe iš dungaus, a ti jų gryčias nebėr. Pasroda dunguj čėsas lečiau aina. Par tų čėsų, kol buva dunguj, gryčia supuva ir sugriuva. Seniokas nukirta pupų ir iš jas pasistate gryčių. Ale senelai nebelaide sėt kvietkų, kad vėl kas neužaugtų ligi dungaus.