miniatiūriniais gagarinais
pakibo mano mintys
nesusipratimo vakuume
kol ieškojau genialių
šlykščiai išlaižytų
prilipdytų prie mano lūpų
bekvapių žodžių
kol pamečiau žvilgsnį
nesuvokiamai kvailai gėlėtų
tavo kambario sienų
tapetuose
kaip epuose
apie tuos
ne tokius kaip mus
apie kuriuos niekada
niekas
nerašys
nes per daug jau mes pasimetę
pasiklydę patys savy
be pradžios
be pabaigos