Laukus liūdesys išbraidė,
Išstūgavo skausmą ir viltį--
Vienintelė ilgesio snaigė
Dar bando į dangų pakilti
Drugius nuo pašaukusio laužo,
Nuo liepų sudegusios auros--
Žaibai baltas jūras vis daužo--
O žemės atsigręžia šiaurios
Tos akys, tos akys ledinės --
Iš kur šitiek šalčio pritvinę
Ant gimtojo krašto krūtinės,
Vienatine mano Tėvyne--
Laukus liūdesys išbraidė,
Išstūgavo skausmą ir viltį…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2009-02-13 18:21:55
labai artima būsena šiam laikui :)
Anonimas
Sukurta: 2009-02-13 13:15:29
Laukus liūdesys išbraidė....Kaip visada Giedre, kaip visada, kuriate - širdimi, jausmais, gyvenimu . Dėkui :)
Anonimas
Sukurta: 2009-02-13 11:34:23
...puiki lyrika ir tokia...ilgesinga...švelni švelni...vilnijanti į Sielą.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-02-13 09:37:53
Laukus liūdesys išbradė,
Išstūgavo skausmą ir viltį...
O aš Jums siūlau pralinksmėti-
Į beribį aukštį pakilti...:)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-02-13 08:30:01
Labai gražiai poetiškai nuaidėja visaapimančios nūdienos dvasios pulsas...Tiesiog žaviuosi Jūsų ilgesinga iki skausmo lyrika.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-02-12 21:13:17
Skaitau Jūsų kūrinius ir galvoju, ar mokam mes, vietoj būdami, šitaip mylėti Tėvynę?
Greičiausiai, mokam, tik ilgesys priverčia kitaip į ją pažiūrėti. Ačiū Jums už tai.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-12 16:58:54
Gera vėl Jus skaityti.
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2009-02-12 15:07:39
Kada čia beužsukčiau - visuomet atsigauna dvasia.
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-02-12 14:22:40
Norisi visą liūdesį ir skausmą išgyventi kartu
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-12 13:33:27
Iš kur šitiek šalčio pritvinę
Ant gimtojo krašto krūtinės,
Daug skausmo, liūdesio...
Anonimas
Sukurta: 2009-02-12 13:13:49
Visas labai sklandžiai jausmingas, tik stabtelėjau ties Tėvyne dviejuose asmenyse:
"Ant gimtojo krašto krūtinės,
Vienatine mano Tėvyne--"