Iš pirštų virpesio tave atpažinau,
Apakęs pianiste laiko fortepijono,
Iš skambesio melodijos lipnaus
Ir mėnesienos nuo balkono į balkoną
Sudulkusios šokėjos mini skulptūra,
Lentynoj knygos – sendaikčių reliktai,
Ir kvapas vakaro, sekiojantis mane,
Kaip šuo benamis visiškai nepiktas.
Atverk langinę. Aš skrendu tyloj
Į tavo būtį kaip į sapno transą –
Kad laikrodis trapučiais dūžiais „oi“
Primintų, ką šnibždėjo meilės balsas.