Pakėlau iš ryta. Šėrdi kėrmėns griaužė,
Vo po vakarykštės vėsus kaulus laužė.
Gerā da, ka pri Chodkevičiaus paminkla
Pamatiau draugieli - Prāni Žvinkli.

Veizas Prānis, joukas ė dyvuojės:
"Diel kuo vaikis tas, ont kūlė atsėstuojės,
Blieka pasijiemės, spėtrėjės i rytus?
Bene nuor maskuoli pamatytė?

Diel kuo da nepaugės, mažilielis,
Ger, bajāva čierka pri bornuos pakielės?
Diel kuo nelend tep, kap mes, i krūmus -
Griešėj, atsėsōkės i "baltūsius rūmus"?

Atsakiau, ka kramie ons netor ni šriūba:
"Pėimou pot i karvės rāga trūba -
Vėsus Skouda žmuonis šauk i vaina
Už dėdēsnė pėina sopėrkėma kaina!"

Pralinksmiejė Prānis - ė par nuotrynas
Tėise nuliekė pri sāva Kuotrynas!
Švaka dūšė pri Chodkevičiaus paminkla
Palėkau vėins pats, be Praniaus Žvinklė...