Tu atsakai už tai, ko tikis iš Tavęs

Tu atsakai už tai, kad sektųs Tau,
SĖKMĖ TAI – GERAS ĮPROTIS,
Išugdomas tik atkakliai dirbant,
Ir žinant tikslą, kurį pasiekt turi...

Gal tu ir pats žinai, prisimeni –
Kažkas pasakė – „Sekmą dieną švęsk“,
Ir mes dar lig šiolei švenčiame,
Pavargę švęsti – ilsimės darbe....

Mūs protėviai atšvęsdavo sekmadienį
Visos savaitės nuodėmes ir triūsą ...
O gal, manai, pas juos tiktai savaigalį
Ateidavo sėkmė – dėkojama maldose?

Sėkmė, tai – Tavo laisvės paukštė,
Aukštyn pakelsianti svajas ir siekius,
O kai jau skrisi, neleisk sau užsimiršti,
Kad akmeniu netektų kasdienybėn kristi...

Linkiu įtvirtintiti kiekvieną savo sėkmę
Paklojant pamatus kaip patalus kitai...
Tik taip ją galim privilioti – šelmę,
Deja, sugundoma jinai darbais tiktai...

Linkiu nepervargt darbą švenčiant,
Tebūna linksma, sveika ir džiugu...
Tegu net pašalaitis ištaria pavydžiai,
Ot, moka švęsti jie – ne vien tik dirbt...