Mūs vaikystės spalvoti sapnai
Į dangaus žydrynę nuskriejo,
O tenai, taip be galo aukštai
Karuselės nepaveja vėjas.

Plaukus jis tik kedena linksmai,
Seka pasaką spindintys toliai,
Mums pavydi visi ten žemai
Dangumi mirguliuojančių šuolių.

Mūsų skambantis juokas aidės,
Saulės šviesą sugers širdys mažos,
Paukščiai vėl į svajonę lydės,
Sveikins tėviškės šiltas peizažas.

Karuselė iš pasakų miesto
Į platybę bekraštę skraidina,
Norim spindulį šviesų paliesti,
O žydrynė dangaus taip svaigina.

Karusele, skubėk, nesustoki,
Lyg paukšteliai mes trokštame skristi.
Neški mus į vienintelę stotį-
Į laimingą ir šviesią vaikyste...