Nuo pirmo žodžio, nuo pirmojo skiemens
Vaikystės lūpom gimta kalba prabyla...
Ją puoselėjame iki gyvenimo rudens,
Su meile dovanojam ją mažyliams.
Iš sakinių atgimsta senos pasakos –
Žodžiai keliauja lūpomis močiutės,
Prisiminimuose senelio, pasakotais vasarą,
Sugrįžta karas, griaudžiančiais pabūklais.
Linguoja dainos, melodijom dabintos,
Mokyklos dienos, perpintos istorija tautos...
Kitaip juk ir nenorim, tad dalinamės
Mieliausiais žodžiais nuostabios kalbos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-02-15 19:40:53
Man kažkodėl pasirodė, kad eilėraštis išspaustas labai sunkiai. Nebanguoja, kaip kiti tavo darbai. Perskaičius pagalvojau "turėtų būti labai geras darbas", bet deja nusivyliau.
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-02-06 19:03:46
Nustabu,čia viskas tinka.Žodis "perpintos" irgi pritinka.Gali net ir dviejų žmonių kojos susipinti :-)Tiesiog visa žmogaus gyvenimo istorija.
Vartotojas (-a): Leonas
Sukurta: 2009-02-05 19:24:22
Pasirinkta aktuali tema, surimuota- ką daryti kartais tingima, o
kad taip eiliuoti nesugebantiems norisi pripaškudit,-logiška..
Anonimas
Sukurta: 2009-02-05 17:36:14
Užbaigti siūlyčiau kitokiomis gaidomis - neįtikėtinas kalbos garbinimas pasirodo po to "nuostabu". O šiaip - daug tiesos.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-05 17:01:18
"Perpinti" čia netinka, nes perpinti galime tik kasas, kai jos netvarkingai supintos.
Lyrika.
Vartotojas (-a): jolija
Sukurta: 2009-02-05 16:05:59
Pagirtinas bandymas pagirti kalbą, bet neatrodo, kad iš širdies, nes man kažkaip šabloniška.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-05 13:29:50
Graži mūsų gimtoji kalba, bet kaip ji darkoma...