Pupu pieds da tas vaikielis,
Da vėsā vėsā ons mažioks,
Ka ėš luovas tinge kielies,
Paluovy sobliuovė ožioks.
Ons nematuoms, no bet bliaun!
Ėr rageles skaude dor.
Batu nėkap nebapsiaun,
Ėr nežėna, kor keporė.
Tuo nenuoro!- pėktā paista,
Vėskas negerā!- ons portuos.
Ėr žondele anam nekaist,
Ka ėšmieta sāva torta.
Me me me-ožbliaun ons garse,
Ka tetušis dėrža ruoda.
Ne vaikieli- uoži persem,
Tėk,a rasem bėndra ruoda.
Dyvu dyvā- vėina dėina
Tas ožielis sau prapoulė.
O vaikielis rieduos vėns,
Prausas, vėskon dėrb tēp uole.
Nieks nebliaun, nelaista pėina
Ėr tū ragū jau nelėkė.
Vakalē, žėnuokėt vėina-
Tėi ožioka niekam tėkė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jolija
Sukurta: 2009-02-05 16:15:06
Numūse šneku žemaitiška, bet jau tap sunke skaityti tun tarmiška kūryba, vo juk da i žemaite vyni nu kitų baise skiras,deltuo nadyva, ka nie komentaru-naiveik nieks. Mun geriau lietuviška, i gražiau kažkap:)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-02-05 16:12:55
Malonu, kad svajojate ir toliau.