Balti žibintai lyg drugiams viliot sustojo,
Aistra, liepsna, mirtis... Ar kas girdės?
Sekundes savo žingsniais laikrodis matuoja,
Tas amžinas sargybinis nakties.
Tik-tak, tik-tak, tarytumei kulniukais į asfaltą,
Bet kas sugaudys tuos tiksėjimus, matys?
Ir šoka laikrodis ant stalo seną valsą,
Skaičiuodamas nemiegančias mintis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-02-04 14:32:22
Patiko, švelnus
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-02-04 10:32:01
daug suvaldyto jausmo, nostalgijos ir melodijos.
Vartotojas (-a): mylimiausia
Sukurta: 2009-02-04 08:46:01
Švelnus, siūbuojantis ir be galo gražus eilėraštis... Tiesiog tiesiai į širdį :)
Anonimas
Sukurta: 2009-02-03 19:02:57
Puikus eilius. Visas liux.
(kablukais > kulniukais)
Vartotojas (-a): apideme
Sukurta: 2009-02-03 18:43:39
man nuskambėjo taip artimai, brangiai ir truputėlį retro :) Gražu.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-02-03 18:05:15
Labai labai gražu. Paskutinės dvi eilutės tiesiog pakerėjo mane... :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-02-03 17:13:58
Ir šoka laikrodis ant stalo seną valsą,
Skaičiuodamas nemiegančias mintis.
...romantiškas su elegijos švelniu šydu...kaip daina...