Nesidžiaugsiu aš Jasono vilna,
Ir Kasandros guolis nesušildys.
Nerimo mano blakstienos pilnos,
O širdies dugne nusėda viltys -
Kad iš mūšio grįši nepaliegęs,
Neranduotas ir ne baltu smilkiniu.
Angelas skraidina tavo liekanas ---
Atsisveikinu. Ir laiką vilkinu,
Kad galėčiau apraudoti tuštumą.
Baltos rankos urną sienoj užstumia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-01-30 12:06:20
Ooo,gilu ir sukrečia.Labai jau idomu!Gražiai išrašytos mintys,nepaisant šaltos tikrovės.
Vartotojas (-a): aušrinė
Sukurta: 2009-01-30 11:42:50
Debeseliui:
pasitikrinau - suklaidinau Tave. Jasonas vyko pas Ajetą Aukso vilnos. Šis ją pažadėjo už tam tikras užduotis, kurias Jasonas turėjo įvykdyti. Tai va ;)
Vartotojas (-a): aušrinė
Sukurta: 2009-01-30 11:30:55
druci:
parėjimas tada išeitų nesklandus. Neaišku, kam ta viltis? Tuštumai apraudoti? Reiktų tuomet dar tobulinti... Bet esmę supratau, ačiū ;)
Vartotojas (-a): aušrinė
Sukurta: 2009-01-30 11:29:26
Debeseliui:
Jasonas buvo išsiųstas parnešti Ajetui Aukso vilną... Taigi pavadinau - Jasono vilna.
Vartotojas (-a): Debesėlis
Sukurta: 2009-01-30 00:55:00
Tavo darbą skaitant reikia neskubėti ir skaityti išraiškingai, o ne greitai, nes ne visi sakiniai yra rimo rėmuose.Man visai patiko, lengvas kūrynukas, ir jei neklystu, tai apie mirtį.Maniau, kad antiką mokėjau, tačiau, apie tokią vilną nesu girdėjęs, na bent jau tokiu pavadinimu.
Anonimas
Sukurta: 2009-01-30 00:12:11
Rimavimas verčia įstrigti skaitant.
mintis - dar reikėtų padirbėt ir pakeist kai kuriuos įvaizdžius.