Kaip skaičiai gyvenimo prasmes jeskoja

Santrauka:
Gražiam Skaičių kaimi gyvena draugiški ir linksmi skaičiai. Vienų rozų anys nutare ješkot gyvenimą prasmes. Ar anys ją rada, ir kokia ta gyvenimą prasme, sužinosta perskaitį kūrinį.
Senai senai, kadu da buva rojus žemej, kadu žmones da nedirba visakių nesamanių ir gyvent buva gražu ir gera, vienam žemes pakumpį skaičių šalis inskūrus gražiai gyvena. Anys draugiškai suvėja ir viens kitam visadu padėdava. Visi skaičiai turėja sava antrųjų pusį. Nu, pavyzdžiui, Septynetas suvėja su Trejetieni, a jų vaikas vadinas Dešimtim. Šešetas suvėja su Dvejetyti, a šitų vaikas vadinas Aštuonetu. Devynetas suvėja su Penketyti, a anų vaikai buva du: Vienetukė ir Ketvertas. Nu, ir kiti padabnai gyvena, ale visų iš rozą ir išvardint negalečiau.
Vienų dienų, sustyka un kelia Trejetienes Dešimtis su Penketytes Vienatuki. Anys na ankstyvas jaunystes padabnai suvėję, užtai sustikį ir ūturaja netrumpų čėsų. Kalbėja kalbėja iš pradžių un juoka, paskui kaip ir rimtai sumąstę vienų rozų visam išsiaiškint gyvenimą prasmį. Grįžą kaiman, sukviete visus skaičius venon krūvon ir išsakę sava sumislijimus garsiai:
-Kam gi mes čia gyvenam? Negi kas tai už dykų mum tokį gerų gyvenimų dave? A jeigu yr kokia tai mūsų visų gyvenimą prasme, bet mum nieks nesaka?
Skaičiai gi iš rozą tiem privieriją. Matyt panašiai i anys mintiją tik garsiai da nekalbėja. Ilgų laikų paūtarajį skaičiai sutare laistis pasaulin gyvenima prasmes ieškot. Iš pradžių išlaidę pratingiausius kaima bernus. Te su pumpurais išėją, grįžą su nukritusiais lapais, daug nuotykių patyrį, nemaža keistų būtybių sustikį, ale lika nieka nepešį. Tadu laide stipriausius vyrus pasaulin gyvenima prasmes ješkot. Te su pirmu sniegu išėją, a grįžą su paskutiniais žedais, ale irgi nieką nepešį lika. Tadu pasaulin laides gyvenima prasmes gražiausias kaima moteriškes ješkot. Tas grįžą grait, ale vis tiek sakiusęs nieką neradį. Nebežinodami, kas daryt, kelionen kaima skaičiai išlaidę Dešimtį ir Vienatukį. Tuos pačius vaikiščius katre kaimų ir sukurstę gyvenimą prasmes ieškot. Tedu ėjį ėjį keliais takais ir gatvem, daug viską įdamaus matį, ale grįžį vis tiek nebegalėja pasakyt, kokia gi ta gyvenima prasme.
Nebežinoja kaimas, kas daryt. Ne vienu derlių nujemę, ne vienų sniegų atiturėją, ne vienų sėjų išsėją, ne vienų karštį iškentėją, jau ir Vienetukę su Dešimtim venon trobon suveja ir vaikas atsradą, ale gi gyvena nei šeip, nei teip - vis ape tų gyvenimą prasmį mintydami.
Vienų rozų, kai skaičiai didelį karštį kentėją, anų kaiman atklyda kažkokia keista būtybę. Kų kalba, lyg ir suprast galima, ir elgias panašiai, alia gi atroda! Baisu un jų ir pažiūrėt, kažkaip interesnai išraitytas, stati ydamybe! A pats baisiausias skaičiam pasrodys dalykas buva tas, kad anas gi un skaičių visiškai nepanašus!
-Man rodas pas užseniečius pataikys busiu?
-Jeigu rodas - žegnotis raikia!- Nelabai draugiškai nepažįstąmųjį prijeme aną kaimą seniūnas Dvidešimtis.- Kas esi ir ko atklydai čionai? Ir maš gali pasakyt mūsų gyvenimo prasmį?
- Mani vadina Seniu. Atklydau aš čionai ne visai sava noru – pasklydau. A su gyvenimą prasmi... Jeigu atliksta tris darbus, tadu ir pasakysiu.
Skaičiai pamįslijį sutiką, kad gal pagaliau išsispres jų klausimas. Anys nutarį atlikt tuos darbus.
Pirmu darbu Senis liepe skaičiam jį gražiai priimt, pavalgydint ir apgyvendint ir teip daryt su kiekvienu čia atklydusiu. Žmones viskų teip padare ir pažadėja pasrūpint kekvienu.
-Argi ne gera patiem, kai kitiem gera darai, padedi?- klausia Senis.
-Gal ir gera...- numykę skaičiai.
Antru darbu Senis liepe visiem su sava draugais sustaikyt, kas yr suspikį,būt visadu  ben kiek draugiškesniem ir taikesniem. Paklause skaičiai Senia. Kas suspįkį buva, sustaike, visas skriaudas ažmirša.
-Ar geriau gyvynt pasdare?- senis teiraujas.
-Žinama, kad geriau,- atsake jam skaičiai.
Trečiu darbu Senis žmanėm liepe tarp skaičių didelį bolių padaryt. Nu ku, skaičiai ir padare. Suraše takį bolių, kokią da niekatras nebuvą matįs.
-Ar linksma buva?- klausiūs Senis.
-Ai, linksma, Seni, linksma!- atsake jam skaičiai.
-Nu va ta ta, kaip gerai!- apsidžiauge Senis.
-Tai dabar, Seni, įvykdem tris tava prašymus, sakyk, kokia ta gyvenima prasme?
-Negi patys da nesupratat?-klausia anų Senis.
-Nu tai kad ne,- pasitarį atsake jam skaičiai.
-Gyvenimo prasmė yra gyvent ir džiaugtis gyvenimu. Padėt kekvienam, katram raikia pagalbas, gražei suveit visiem ir draugiškai bei linksmai gyvynt. Va kokia, brungūs mana skaičiai, yr gyvenima prasme.
Jurga

2009-01-28 17:35:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Jurga

Sukurta: 2009-02-03 14:22:46

Nu teip, ūtarat, tai kaip ir kalbėtis, da galima sakyt rokuotis. A su balsem, tai dekui už patarimu, pasistengsiu:)

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2009-01-30 08:21:11

Ūturat (paskutine t tariama minkštai) - kalbėtis, bendraut ( t tariama minkštai).

Anonimas

Sukurta: 2009-01-30 00:55:10

Puiku! Tik nesupratau žodžio paūtarajį, (mūsų krašte - negirdėtas).

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2009-01-29 10:20:43

Gražiai valdoma tarmė. Tik reikia visiems mums išmokti žymėti ilguosius a ir e.

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2009-01-29 08:17:21

Man atroda, kad visiem mum Senia pamokymas tinka. Graži kalba, a da ir maniške...