Santrauka:
Sugrįžus į jaunystės miestą, kurio kapinėse ant akmenų iškalta ne viena labai pažįstama pavardė...
Plieno bėgiai, peronas ir tiltas,
Jau kovai namelius remontuoja.
Sugrįžau, kur svajonės ir viltys,
Kur jaunystė manoji kvatojo.
Virš šio miesto dangus pats žydriausias
Ir kaštonai šalikelėj moja.
Vaikštau gatvėmis, ieškau, dairausi -
Kurgi tu, mano meile pirmoji?
Aš einu, seną dainą niūniuoju,
Šast! - prie kojų balandis nukrito.
Akys liūdnos. Sparnais suplasnojęs
Sudejavo ir tyliai nuskrido.
Jau sukrovė akacija žiedą,
Slenka baltosios ievos palaukėm.
Traukinys kiek paūkčiojęs rieda -
Nieks manęs nesutinka, nelaukia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-01-28 21:21:12
Toks mielas kūrinėlis... Taip ir nukelia tiesiai į... Kėdainius (mano atveju). Net sugraudino mažumėlę
Vartotojas (-a): Svajotoja
Sukurta: 2009-01-28 13:02:14
Šiltas, ilgesingas ir mielas kūrinėlis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-01-28 12:56:52
Gal laimingi tie, kurių gyvenimas neatplėšia nuo brangios vietos, bet, jei iš to gimsta eilėraščiai, galima ir pakentėti.Ar vertiname tai, ko nepraradome?
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-01-28 12:34:36
Atpažinau Kaišiadoris... :) Miela prisiminti...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-01-28 10:10:44
toks tas gyvenimas...