papurčius baltus patalus,
radau varinį raktą.
mįslių seniai nebemenu,
bet noriu, kad užaktų

skylė nuo seno užrakto -
nuo galimų pagundų,
nuo to, kas naktį nukrenta,
o su aušra pabunda.

nuo drumzlinų iliuzijų,
nuo pasakų ir burtų,
svajonės tik kontūzija...
ateiki, meile, kur tu?

pasiūlysiu tau patalus -
purius, neišgulėtus.
pati per naktį melsiuosi -
neberandu sau vietos.

sugrįžusi paglostysiu
akis, rankas ir kojas.
miegok ramiai. tu ten, aš čia.
už meilę nedėkoju.