Santrauka:
ironiškai rudeniškai.
sumurkdė savo
šlapią
gličią
koją
atžirgliojo
netikėtai
duše gurgenančios
dvejonės
juodais
žirgais
per rūką
risnojo
po pusryčių
ant sofos
pasiliko.
pasenęs
patefonas
grojo
seną dainą
sena mama
per gatvę
vedė seną
vaiką
blausia šviesa
kvaili
namų žibintai
spigino.
atrodė jis
lyg nevalyta
spinta-
prakvipęs
kandžių suvarpyta
vilna
kaip ištroškusi
ramunė
pakely
kuriai padėti
niekuo
negali.
stovėjo lyg
sarkastiškas piliakalnis-
tvirtas
ironiškas
bet
gražus.
prabilo tik:
"Nuvytusi kregždutė
mėtosi ant tako... "
šyptelėjo
šaltalūpis
vėjui į
parankę
įsikibęs
nubindzeno
gyvenimo
bespalvio pagaminti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mellow Bzzz
Sukurta: 2006-01-09 20:17:52
ai o dėl rimo..vienam puslapy mane išpeikė dėl jo,buvau parašius panašaus stiliaus eilių.iš to neapsisprendimo ką daryt ir gavos makaliūzius;)
Vartotojas (-a): Mellow Bzzz
Sukurta: 2006-01-09 20:15:56
kaip makaronas tai labai geras.va
o namų žibintai kvaili,nes apšviečia tamsų žmonių gyvenimą,jei būtų protingi to nedarytų:)))
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-01-09 13:08:55
senas vaikas tai dar nieko, bet kvaili žibintai - jau šioks toks neskoningumas. Tai kodėl jie kvaili??? Poezijoje daug dalykų gali metaforiškai kalbėti, bet... kavailas žibintas... tikrai patarčiau pakeisti šitą vietą.
O šiaip gana vaizdingai nupiešei rudenį. Tik labai neaiški forma: kai kur rimuojama, kai kur ne. Aš linkusi manyti, kad reikia pasirinkti arba rimuoti, arba rašyti baltas eiles be rimo...
:
Sukurta: 2006-01-09 12:28:21
o kad makarono formos, tai turi būti geriau?
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-01-09 11:52:13
kaip gali būti vaikas senas?
norėtųsi ritmo
Anonimas
Sukurta: 2006-01-09 11:11:50
kaip apie rudeni-originaliai. tik tas senas vaikas liudnai nuteike:(