*  *  *            

            Kiek metų, - o rodosi vakar
            Po šokių viens kitą lydėjom.
            O paskui arba tu, arba aš
            Užsimiršom, pro šalį praėjom.

            Atsibastęs į šitą kavinę.
            Negaliu, bet turiu patikėti,
            Nesikeičianti tu, - ta pati,
            Negalėčiau nei metų pridėti.

           Po tiek laiko, jau netikėjau,
           Užsislėpusio kur tai laukimo..
           Taip, aš kaltas, - ilgokai tylėjau.
           O girtėju nuo tavęs, ne nuo vyno.

           Tu kaip aidas dainos, netikėta,
           Jaučiu rankų, akių tavo šilumą.
           Tu nelaukta, ne išsvajotoji.
           Nepažįstama likus, nežinoma.

           Na, o mano gyvenimo apsukos?
           Nevalingai, bet visgi lėtėju.
           Aš dabar jau pasvirusia plokštuma.
           Prie tikslų nepasiektų artėju.

           Ar begalima ką nors pakeisti.
           Neprotingai taip prarastą kryptį.
           Tavimi aš šiandiena džiaugiuos.
           Taip, stebuklas turėjo įvykti.

           Gal mintyse kartojami žodžiai
           Liks pusiaukelėj iki likimo.
           Nesuprantama, - aš Tave myliu,
           O tariu po tiek metų laukimo..


                   *  *  *