Čia lengvas ir grakštus jaunos stirnaitės šuolis
Išsitiesia lyg meistriškas medinis tiltas,
Čia stovi eglės – užmirštos gražuolės,
O jų papėdėj – kiškio guolis šiltas.
Sūpuoja vakaro žaros fone iš lėto
Nuogi šermukšniai savo uogų ugnį saldžią,
Jų tankumyne tyli kurtinių klarnetai,
Tiktai nenuorama genys į pušį beldžia.
Bet nuodėmė trikdyti šį ramybės miestą,
Išmargintą mažų, kreivų pėdelių pynėm,
Ir nedrąsu prisėlinus atsargiai liesti
Šerkšnotą eglės šaką lūpomis ledinėm.
Aš suklumpu baltam mieste baltoj šventovėj,
Kur speigo letenos kiekvieną apkabina,
Kur eglių bokštai lyg bažnyčios stovi,
O kas valdovas – ne kiekvienas žino...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-01-26 11:33:52
nuostabūs vaizdai...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-01-25 22:08:59
pasijutau miško vidury,labai vaizdinga,patiko...
Anonimas
Sukurta: 2009-01-25 17:12:00
Nepriekaištingas posmas:
Sūpuoja vakaro žaros fone iš lėto
Nuogi šermukšniai savo uogų ugnį saldžią,
Jų tankumyne tyli kurtinių klarnetai,
Tiktai nenuorama genys į pušį beldžia.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-01-25 14:59:36
Wow! Tikrai vieno karto maža- aš skaičiau keturis kartus! Tiesiog stulbinančiai vaizdinga...
Vartotojas (-a): emulytė
Sukurta: 2009-01-25 09:56:45
gražu, lengavai viskas skamba, norisi skaityti dar kartą
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-25 09:47:03
Aš suklumpu baltam mieste baltoj šventovėj,
Kur speigo letenos kiekvieną apkabina,
Kur eglių bokštai lyg bažnyčios stovi,
O kas valdovas – ne kiekvienas žino...
...kas buvo tokioje baltoje šventovėje, tas supras, kaip nuostabiai gražiai čia ji nutapyta poetiniais žodžiais...