Per patį žolės žalumą raktažolių žiedai tirpo delnuos,
Stovėjus balta obelis žemę apsnigo,
Kad tu kaip per speigą išeitum iš namų.
Per patį žolės žalumą debesys bjauriai grūmojo
Ir švytavo saulė,
O zuikučiai pabėgo iš vaikystės kiemų.
Nepasiimu kraičio. Atsiminimų nereikia.
Nebrangi man, gimtine, esi, jei išduodi.
Per patį žolės žalumą, kai toks žydesys
Išeiti skaudžiausia širdy...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-01-22 11:51:21
Antrasis labai jau vaikiškas.
Gražus motyvo kartojimas.
Vartotojas (-a): emulytė
Sukurta: 2009-01-21 23:26:33
ačiū už komentarus
Anonimas
Sukurta: 2009-01-21 17:29:52
Skaidri lyrika.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-21 16:38:04
Nepasiimu kraičio. Atsiminimų nereikia.
Nebrangi man, gimtine, esi, jei išduodi.
Per patį žolės žalumą, kai toks žydesys
Išeiti skaudžiausia širdy
...labai skausmingas ir gilus...iš širdies parašytas jausmingai ir gražiai...
Vartotojas (-a): emulytė
Sukurta: 2009-01-21 10:48:48
Ir man skausmingas, primena tikrą išgyvenimą