Kaip keista... katik pabudau ir aplink matau tik baltas sienas... baltas grindis ir lubas... daugiau nieko... nėra jokių baldų... labai skauda galvą... ranka perbraukiu sau per veidą ir pajuntu, kad skruostai šlapi... atrodo, jog prieš tai būčiau labai verkusi... bet dėl ko?.. nieko neatsimenu... nieko nesuprantu...
Bandau atsistoti, tačiau vos šiek tiek pakilusi nuo grindų vis nukrentu... dar labiau pradeda skaudėti galvą... atrodo - neištversiu...
Staiga koridoriuje, už balto kambario durų išgirstu žingsnius... galbūt pas mane kasnors ateis ir pagaliau viską paaiškins?.. deja, ne... praėjo pro šalį...
Praradusi viltį guliu ant baltų grindų, įsmeigusi žvilgsnį į sniego baltumo lubas... skruostais rieda didelės karštos ašaros... nesuprantu kodėl... gal iš skausmo?.. gal iš nevilties?.. liūdesio?.. iš visų jėgų bandau jas sustabdyti, bet niekaip nepavyksta... atrodo, ašarų tik daugėja... guliu ir negaliu pajudėti...
Staiga vėl išgirstu žingsnius... dviejų žmonių... jie artėja prie mano balto kambario durų... netrukus žingsniai nutyla ir išgirstu atsiveriančių durų girgždesį... abu žmonės įeina į vidų... labai noriu pažiūrėti kas jie, bet neturiu jėgų pasukti galvos į šoną, kad galėčiau juos pamatyti...
Tik guliu ir žiūriu į baltas lubas... Staiga vienas ištų atėjusių žmonų palinksta virš manęs... ilgai žiūri man į akis... į akis, iš kurių rieda tokios didelės ašaros... aš taip noriu paklausti, kas čia vyksta, kodėl aš čia esu... prasižioju, tačiau kažkodėl negaliu pratarti nė žodžio... nebeturiu balso... kur jis?!. kur dingo?!.
Staiga tas žmogus, ilgai žiūrėjęs į mane, delnu pamoja prieš mano veidą... išgirstu jo balsą:
-Vis dar pats.. jokios reakcijos..
Išgirstu ir kito balsą:
-Turbūt ji vis dar bendrauja su kitu pasauliu...
-Turbūt,- nusijuokia piirmasis...
Po to abu išeina... aš vėl likau viena šiame baltame kambaryje... guliu tokia bejėgė... užsimerkiu... gal pavyks užmigti?.. gal pabudusi suprasiu, jog čia tik baisus sapnas?.. o kas tada, jei paaiškės, kad tai ne košmaras, o realybė?.. kas tada?.. bet aš jaučiuosi tokia išsekusi, nebeturiu jėgų mastyti... užmiegu...
Kaip keista... katik pabudau ir aplink matau tik baltas sienas... baltas grindis ir lubas... daugiau nieko... nėra jokių baldų... labai skauda galvą... ranka perbraukiu sau per veidą ir pajuntu, kad skruostai šlapi... atrodo, jog prieš tai būčiau labai verkusi... bet dėl ko?.. nieko neatsimenu... nieko nesuprantu...