Galvok aiškiai. Turi būti tam priežastis. Žmonės kalėjime būna surakinti. Nelogiška. Ne tai. Kas dar? Ligoniai ligoninėje gali būti surakinti, kad nesusižalotų. Guliu ant stalo. Surakinta, paruošta operacijai. Aš pakliuvau į nelaimingą atsitikimą. Sakykim, avariją, greičiausiai. Staigūs judesiai gali atverti žaizdas, todėl pacientas surakintas. Galbūt man jau suleido narkozę. Todėl ir tylu.
Probelmos su šia teorija. Nejaučiu,kad guliu ant stalo. Užuodžiau senus, smirdančius daiktus. Viskas ką jaučiau pirštais buvo akmuo. Gulėjau ant kažko kieto. Pamėginau galvoti apie kitas galimybes. Po didelių avarijų kūnai saugomi morguose. Bažnyčioje. Aš galėjau patekti į didelę avariją. Sužeistieji galėjo būti paguldyti artimiausiame kambaryje bet kur, kur tik galėtų būti tam sąlygos palaikyti gyvybę. Surakinti, kad negalėtų susižeisti. Ar jie taip pat būtų ir su gobtuvais? Galbūt tam, kad  apsugotų nuo infekcijų. Aš vėl pakėliau galvą. Su žandu pajutau marškinius. Aš buvau su rūbais. Taip. Galėjau juos jausti su oda. Marškiniai, apatiniai, kojinės. Be batų.
Buvo ir kitų dalykų, kuriuos turėjo pripažinti mano smegenys. Blogus dalykus. Surakinta. Tamsoje. Su gobtuvu. Kvaila. Ar tai galėtų būti pokštas? pamenu studentų istorijas. jie tave nugirdo, įmeta į traukinį į kitą miestą su vienais apatiniais ir keletu centų. O kai atsibundi ir pradedi panikuoti jie iššoka iš kažkur ir sušunka: " Su balandžio pirmąja ! " . Bet ar dabar balandis? pamenu šaltį. Vasara praėjo? Ar ji vis dar ateis? Žinoma, vasara visada praeina ir ateina kita.