Santrauka:
Žvilgsnis į save ir žiemužę.
Samanų apkaišytais žingsneliais
pusnis apeinu
toks baltas jaučiu
draustinis viduje užaugintas
vos pametu dangų prie kryžkelės
belipdant tvoras
apie gaublį
tuoj plikšala išverčia nešulius
o speigas liepsnoja
be dagčio
ir rymome taip
pusnynas draustinis ir aš
svirtelėmis pirštų
surėmę po kalną
žiogeliais baltumą įsegę į žemę
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-23 00:38:19
Nuostabus monologas...mielai skaitosi:-)
Anonimas
Sukurta: 2009-01-13 07:59:50
Prastas eilėraštis.
Vartotojas (-a): Amuneivė
Sukurta: 2009-01-11 13:37:31
ramybe pridengta kažkas didelio ir gilaus
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-10 14:02:30
ir rymome taip
pusnynas draustinis ir aš
svirtelėmis pirštų
surėmę po kalną
žiogeliais baltumą įsegę į žemę
...labai patiko, dvelkiantis ramybe ir darna su motina gamta...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2009-01-09 23:56:10
gražiai susiskaitė; tikrai.