Šiandien vakarėlis! Bet prieš tai ekskursija į vietinį fabriką. Nuobodu, bet tai pareiga. Pakutinė pareiga šiais mokslo metais. Paskui bėgsiu namo, pasiimsiu pinigų, užeisiu pas draugą, tada į parduotuvę,į autobusų stotį ir tada centrinis savaitės tikslas – vakarėlis kaimo turizmo sodyboje.

Autobusų stotyje velniškai karšta, nors ir sėdime lauke. Nesinori sėsti, nes kuprinėje tarška buteliai aukoholio. Vis dėl to kojos nebelaiko. Sėduosi, kaip ir galvojau buteliai sutarškėjo. Ir ne vienam man, o beveik visai mano kompanijai. Palyginti nesena pencininkė su ryškiais lūpų dažais nusišypsojo. Jau tikėjausi moralo... bet ji perskaitė paskaitą, kaip reikia gerti kiaurą naktį ir neapsivemti. Pasirodo mūsų senoliai prieš gerdami išgerdavo šaukštą aliejaus arba tirpintų kiaulės riebalų. Senolė tikslai nupasakojo ką reikia daryti. Pridėjo nekaltą pastabą, kad, neduok die, aukoholis pramuš aliejų vemsi iki nukritimo. Visą senolės pasakojimą išklausiau labai rimtai, žiūrėjau tiesiai į ją. Atrodė visa mūsų kompanija klausėsi. Po to senutė susiginčijo su vietiniu benamiu, kas geriau – aliejus ar kiaulės riebalai. Beje, apie mūsų kompaniją. Maždaug 20 žmonių. Visų nė nepažinojau. Geriau išvardinsiu savo klasiokus, kurie važiavo kartu pasilinksminti. Ajzaras, Raugtė, Imtelija, Eukaliptė.Beabejo ir aš – Fiodras. Baisi žinia atėjo tada, kai atvažiavo autobusas. Jis buvo toks mažas „mersiukas“. Bėgau taip, kaip dar visą gyvenimą nebuvau bėgęs. Žinoma vietą atsisėsti gavau prabangią. Prie lango. Ne veltui bėgau. Kelionė buvo patogi, nepaisant prakaituoto senuko sėdėjusio man ant kelių. Autobusas prisipildė baimės. Aš tai vairuotojo nevadinčiau kurmiu, kai jis važiuoja centrine miesto sankryža. Prie senukų prekybos centro ant lango užtiško keistas geltonas, iš pažiūros lipnus skistis. Senukas ant mano keliu pasimuistė ir nusišypsojo. Nieko blogo jis nepadarė. Pralėkėme lentelę su užrašu „Telšiai“. Pacituosiu vietinės asabos žodžius, už kuriuos jis tragiškai buvo išmestas iš autobuso ir neatgavo pinigų. „Chebra, imam 40!“ Nesupratau. Gal karštame ore šie žodžia vairuotojui ir sukėlė neapykantą. Pagrabai nenumaldomai artėja. Pagrabai. Taip vadinosi tas kaimas, kur mums reikėjo išlipti. Valio. Ačių dievui senukas nuo mano kelių jau išlipo. Bandau išlyginti priprakaituotas kelnes. Nieko gero. Bet kas supras, dabar tokia mada. Autobusas lėtai sustoja. Vairuotojas tarsi neperneša karščio. Bet toks darbas. Išlipau. Buteliai sužvangėjo. Niekas neatkreipė dėmėsio. Mus jau pasitiko sodybos savininkė. Po valandos maisto dėliojimo nieko nebeatsimenu. Tik kelionę namo. Bet tai jau kita istorija :)