Tamsa. Ilgą laiką vien tamsa. Atmerkiu ir užmerkiu akis, atmerkiu ir užmerkiu. Tas pat. Tamsa viduje, tamsa išorėje.
Aš sapnavau. Buvau  įtraukta į juodą tamsią jūrą.  Pasodinta ant aukšto kalno naktį. Žvėris, aš negalėjau jo matyti,uostinėjo ir krebždėjo aplink mane. Pajutau drėgną nosį ant odos. Kai tu žinai,jog sapnuoji - tu pabundi. Kartais pabundi kitame sapne. Bet kai pabundi ir niekas aplink tave nepasikeičia, tai turi būti realybė.
Tamsa ir dalykai kylantys tamsoje. Skausmas. Jis buvo toli juo jos, bet artėjo ir galiausiai tapo jos dalis. Mano dalis. Aš iki kaulų buvau pripildyta karšto skysčio- skausmo. Raudoni,geltoni ir mėlyni fejerverkai sproginėjo man už akių.
Aš pradėjau ieškoti, net pati nežinodama ko. Nežinojau, kur tai yra. Prireikė daug pastang. Viktorija. Vika. Aš tai atpažįstu. Mano vardas yra Viktorija. Vika. Toliau prisiminti buvo sunkiau. Mano galvoje trūko detalių, kurios, atrodo, pasiklydo mano galvoje. Aš prisiminiau klasės sąrašą. Ivanec, Kurgonaitis, Bucko, Paliukėnas, Raulinavičiūtė, Ken, Toliušis, Jankovskis. Stop. Atgal. Toliušis. Ne . Toliušė. Ne. Ken Taip. Žodžių junginys iš labai labai seniai. Ken. Viktorija Ken. Aš įsikibau vardo lyg tai būtų gerlbėjimo ratas mestas man audringoje jūroje. Audringa jūra buvo mano galvoje. Banga po bangos ritosi mano kaukolėje atnešdama skausmą.
Aš vėl užsimerkiau. Leidau vardui nuplaukti.

Viskas buvo kitko dalis. Viskas egzistavo tuo pačiu laiku kaip ir viskas kita. Kiek laiko taip buvo? Minutes. Valandas. Ir tada figūros išlenda iš rūko, susijusios ir atsikiros figūros.

Burnoje jaučiau metalo skonį. Metalo kvapas skverbėsi į mano nosį ir aš pradėjau galvoti apie daržines, tunelius, rūsius, požemius, purvinas ir pamirštas vietas. Aš įsiklausiau. Tik mano pačios kvėpavimas, nenatūraliai garsus. Sulaikiau kvapą. Nė garso. Tik mano širdies plakimas. Nenatūraliai garsus.

Man buvo nepatogu. Skaudėjo nugarą, kojas , liemenį. Aš apsiverčiau. Ne. Aš neapsiverčiau. Aš nepajudėjau. Aš negalėjau. Pamėginau pakelti rankas. Jos nepajudėjo. Ar aš buvau paraližuota? Nejaučiau kojų. Pirštų. Susikoncentravau į kojų pirštus. Dešinysis didysis pirštas pajuda šalia mažesniojo. Kairysis didysis pirštas pajuda šalia savo mažesniojo kaimyno. Be problemų. Aš galėjau tai padaryti. Kojinėje. Ne, ne bate. Aš buvau be batų.
Mano pirštai užčiuopė kažką šiurkštaus. Cementas arba plytos. Ar tai ligoninė? Sužeista.Nelaimingas atsitikimas. Guliu kur nors ir laukiu, kol mane kas nors suras. Avarija.Važiavau vėlai naktį. Buvau pavargusi. Aš žinau tą jausmą, kai žnaibydavau save, kad neužmigčiau, atidarydavau langą, kad šaltas oras atgaivintų pavargusias akis. Galbūt šį kartą man nepavyko. Nuvažiavau nuo kelio į griovį. Apsiverčiau, automobilis pradingo krūmynuose. Kada mane praneš kaip dingusią? Kaip ieškomas dingęs automobilis?

Aš privalau ką nors daryti. Negaliu laukti,kol mane suras. Galiu mriti nuo dehidracijos arba dėl nukraujavimo vos už kelių metrų nuo kelio. Aš turėsiu pajudėti. Jeigu tik galėčiau matyti ką nors. Mėnulio nėra. Žvaigždžių nėra. Aš jaučiu kojų pirštus, vadinasi galiu pajudėti. Apsiversti. Ignoruok skausmą. Aš pasisukau, bet mane kažkas laikė. Trukdė tai dar labiau padaryti. Aš pajudinau kojas, rankas, įtempiau raumenis, po to vėl atleidau. Jaučiau, kad man kažkas uždėta ant rankų ir kojų. Surakinimai. Šiek teik žemiau alkūnės, per kulkšnis. Galėjau pakelti galvą lyg mėgindama atsisėsti. Kažkas kitka. Ne tik tamsa. Buvo tamsu, bet ne tik tai. Mano galva buvo užgaubta.