Kelē kelē dolkiem sprongė
tāva dėinas ved,
kol nostēbės brūkšt atrondi -
tebesi tėn pat.
Darbā darbā - par tou skrondi
nieka nebmata:
jau ėškrėta pruota dontis,
akimis apžlėba.
Atmėnėmus švėntiu žėborele
juonvabales deg:
šėrdėis žvākės šėlomelie
atsėlsietė šėk tėik gal...
Žėima vāsara laika žombis
esi tiktā pats.
Erdvie kėita, laikā sprongė,
bet sovėrškintė teks.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-01-19 23:02:34
A tik nebūsi Praniaus Žvinklė gėmėnaitis?... Anuo pasūdyts gyvenėma smuoks prasėmoš, ka paousta atsėleidės tamstas eilės, vuo tumet praded kramė sokėnes eitė ė kuojės vinges vytėis... Tiktas neparspausk, kad skysta sunka nepradietom sunktėis. Laikykės, žmuogau...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-08 13:00:06
...tarmiška kūryba visada mane žavi...puikus jaudinantis kūrinys...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-01-08 10:46:27
Gal e tep. Labai malonu vėl tamstų skaityt. Lingvai nerūpestingas ale giliai mąstuntis tava tonas čia sužibėja naujom spalvom. Žinok, sugebėjau sava aukštaitišku protu visus tava žodžius suprast. Reiškia, kad ir aš tobulėju.