Skylėtos pusnys
sniego pelenais
baltai išbiro ant nakties
skvernų miglotų
gijos
negyvi balsai
kuždėjo tau ausin viltis
sapnuotas
vadinamos žvaigždėm
miglotos saulės
užgeso pasislėpę karštyje dienos
šalnos
nukąsti spinduliai
nakty nustojo
ėję "Tie"
tikrove kur pavadinai
ir išmetei
toli už horizonto
pas audrą abejonės
nemiga vardu
viešnia bučiavo į akis
nagus suleido
išplėšė ir glostė
kažką svarbaus
ir pamesto
po sąmonės šydu