Baltas purumas kaip lašas tiesos
Mus karts nuo karto aplanko.
Reikia turėti kažkiek tai drąsos
Vis pažiūrėti į dangų.

Krenta ten snaigės ar lyja lietus,
Skirtumas mums gal ir mažas,
Bet vaizdas ant žemės visai kitoks,
Skiriasi lyg makiažas.

Baltas purumas – Dievo ranka
Viskas čia pakedenta.
Lašas po lašo vanduo lyg akmuo
Brazda į brezento tentą.

Skirtumas mažas, bet būvis kitoks –
Dieviškas ir įprastinis.
Mokėkime džiaugtis ir mes kaip vaikai
Dievo darbais kasdieniniais.

Lašas ar snaigė, pabuvus pas mus,
Grįžta atgal sau į dangų.
Mes gi, ant žemės pabuvę ilgiau,
Ne visi savo kelią surandam.