(pa)davėjas

ir dievas rado man duonos
saldžių akmenėlių minkštimą
išmokau jų šnekton atsiliepti
išgirsti laukimą laukinį
o anuos prisijaukino
ant alavinių padėklų
spindėjo
pirštiniuoti plojimai
mano dievas puikus padavėjas
cukrinius angelus girdė
svaigino
apideme

2009-01-04 00:52:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): rasa varnė

Sukurta: 2009-01-07 18:23:47

gražus eilėraštukas, įdomios metaforos :)

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2009-01-04 15:44:11

nedažnas išmokimas - atsiliepti taip.
kaip čia. tikriausiai ne tik angelus girdė, svaigino...

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2009-01-04 12:29:48

"ant alavinių padėklų
spindėjo
pirštiniuoti plojimai" - gražus priešpastatymas duonai, t.y., tikrumui :)

Anonimas

Sukurta: 2009-01-04 11:08:36

Neblogai...tik tie cukriniai angelai man nelabai...

Anonimas

Sukurta: 2009-01-04 10:56:39

:)