Santrauka:
Vaikučiams pabiručiams
Supasi snaigės ant vėjo ūsų,
Supasi, supasi ir valiūkauja--
Į žemę greitai aš jus nupūsiu,
Žiū, ten Kalėdos jau parkeliauja--
Šnara joms vėjas, debesį pučia,
O snaigės supas sau učia, učia--
Tegu vaikučiai dar kiek palaukia,
Baltai užklosim pievą ir lauką,
Tik paskrajoti dar iki ryto,
Sparnų kur niekas mūs nesumindys--
Oi, krito, krito, lyg žvaigždės krito
Baltos snieguolės...ašarom grindys
Jų nuskalautos aplink eglelę--
Džiaugsmui Kalėdų nukirto medį--
Sparnus sidabro dar snaigės kelia,
Bet tik tai baltas miškas jų gedi.
Supasi snaigės ant vėjo ūsų,
Supasi, supasi ir valiūkauja...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-01-06 14:19:16
geras, verčiantis ir pamąstyti. Per nuotaikėlę į rimtus dalykus :))
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-04 20:12:30
Sparnų kur niekas mūs nesumindys
t.b.: niekaS prašau pataisyti
Anonimas
Sukurta: 2009-01-03 07:38:34
...mielas ir švelnus, tarsi pasaka gera
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-01-02 20:12:04
Puikus melodingas tekstas.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-01-02 13:01:52
Trapus, žaismingas snaigių skrydis, kelia į viltį, bet palieka ir graudulio, ištirpusią nuoskaudą.
Oi, krito, krito, lyg žvaigždės krito
Baltos snieguolės...ašarom grindys
Jų nuskalautos aplink eglelę-- - subtiliai susišaukia su žmogaus sąžine, ne tik su lūkesčiais...
Visada jaudinanti Jūsų lyrika.