`
Koloritas tikrumą jau numirė




                        Koloritas pamiršo tikrumą
                        Į neonines kilpas įaustas –
                        Balos telkšo užnuodytai Dangų
                        Palei Gruodžio šaligatvių pakraščius

                        Atspindžiais nuo neoninių smūgių
                        Dūžta lietūs sintetines krūtis
                        Silikono įsiūdintas Žiemai
                        Ant pamiršusio sniegą asfalto

                        Tavo veidą šį vakarą dažo
                        Mėlynai reklaminiai skydai
                        Tu man atnešei baltą narcizą –
                        Jį oranžu. Plastmasiškai pigiai

                        Aš tau ištiesiu plastiškai plaštaką
                        Tu man savąją – jos lyg lavonų
                        Mes kaip zombiai pakilę iš kapo
                        Tarp dangoraižių oda neonine

                        Žengiam laiką į amžiaus šio pradžią
                        Kur tėvai mus bedieviais įvardina
                        Dar negimusių sielas pardavę
                        Apsiverkę – kaip jie skurdą vargę...

                        - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
                        Koloritas tikrumą jau mirė
                        Už sintetinių grotų įkalintas -
                        Susitinkam į dvidešimt pirmąjį
                        Mes lavonai. Mums gėlės plastmasinės...



                        _________________
                        Ilona L. (-kvinta)
                        2008 m. gruodis 24 d.