Pirmo meilės sniego apsupti,
O naktis sidabriškai nublyškus--
Mes visai  šviesios žvaigždės arti--
Du erškėčių krūmai dega ryškūs

Ant melsvos uolos - man kužda Sezane(Cezanne),
Savo drobėje aistras paliejęs--
Geismo nežabotoji karšta vilnie,
Žvaigždėje paklydo nuogas vėjas.

Mums jis plaukus draiko ir akis
Išbučiavęs snaigėse paskęsta--
Ar pūga prišauks ją per naktis,
Ar nešios tik baltą savo naštą

Visą sausį ir vasarį po lauką
Ilgesingą nerimo didybę--
Pirmą sniegą iš dangaus šaukiu--
Du erškėčių krūmai brėžia ribą

Ugnimi melsva ant pakylos,
Kur tik krinta gallestingos uogos--
Pirmo sniego aš klausaus tylos--
Žvaigždėje liepsnoja snaigės nuogos...