Šalta, balta snaige Tu nusileidai
Jame Tu šokai, šokai išdidi.
Šypsojais ir žvelgei į veidą,
Nepajutai kada virtai ašara maža.
Spurdėjai Tu, lašeli sidabrinis,
Šaltam ir vienišam delne,
Kai spaudė pirštai deimantiniai,
Neliko nieko – liko nežinia...
Kada vėl tyliai, tyliai Tu skrajosi
Balta puria snaige žiemos tyliuos keliuos,
Ir baltu patalu užklosi -
Jausmai išliks tik deimanto delnuos....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-12-25 23:05:49
Grazu.. jausminga... Man patiko.
Anonimas
Sukurta: 2008-12-21 12:08:48
kame jame? snaige - ji.
lašeli sidabrini --> lašeli sidabrinis
labai blaskomasi su rimu - tai yra, tai nera. Neisdirbtas pasirode.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-12-20 18:06:57
tikrai i kur tie jausmai slepias,...... delnuos gal