Koks gražus pasaulis šis.
Kas tuos monus apsakys?
Vieni krauna milijonus,
Kitų - badas graužia šonus.
Vieniem kyšiai tai paguoda,
Kici verkdami juos duoda.

Moksluosna vaikam inctoc,
Reikia tūkstancius pakloc,
Paskucinį litų duocia,
Nesiskūscia, nedejuocia.
Tepk ir tįsk ir būk kantrus,
Gloscyk išciestus delnus.

Kad maloniai ir gerai
Apžiūrėtų daktarai,
Išrašytų receptukų,
Už kokį šimtų litukų.
Reik ir juos mokėc patept
Ir garbės jiems nesutept.

Jei pasinori štampuko,
Ar kapuos ramaus kampuko,
Cik patepk viskų turėsi,
Pragari dangų regėsi.
Tepk visur ir visadu,
Dzie gerklėj daros kartu.

Teismo duris pradarai,
Kyšį duok, ir bus gerai.
Iš kalėjimo išeisi,
Jei bus dolerių maiši.
O jei biržoj ieškai darbo
Storai tepsi bus be vargo.

Musec ponų nėr ant svieto,
Katri kyšio nemylėtų
Cik gerai reikia žinoc,
Kam tuos „žaliukus“ paduoc.
Reik žinoc kam, kadu ir kur
Nūnai Lietuvoj tep jau visur.

Kyšiai – duoklė būcina
Tai šio čėso rucina.
Rūmus stato, tvoras tveria
O tam vargšui skūrų  neria.
Reikia tepc ir tepc, ir tepc vis reikia
Toks „zakonas“ pas mus veikia.

Valdzios ponai, pamislykit,
Šitų madų sustabdzykit,
Ba atais čėsai kici,
Liksit jūs nuogi, basi.
Milijonai dzings staiga,
Liks kišenėj cik špyga.