Tu vis ateini
ir mane bari
bet žodžiai kaip snaigės
ištirpsta ir baigias
mano siela plati
o gal ir bekraštė
tu visa ten telpi
kad ir ką būtum sakius
sekundei sustokim
ir patylėkim
žodžiais prisilietę
prie kito širdies
ir leiskim pajusti
nerimą minties
patylėkim neskubėkim
tverti sienų nevilties
spėsim pasislėpti
bet ar pabėgsim
nuo savęs...