Aš vėl viena,
gal Tu ateisi, kaip tada sustosi po mano langu,
o rankose virpės smuiko styga?..
Ateisi, pagrieši seną dainą, tylią ir ramią serenadą.
Žvaigžde mirgėsi iki ryto pirmos žaros...
Aš viena rami ilsėsiuos,
o Tavojo smuiko muzika
sklandys mano svajinguos sapnuos
kaip drugelis, kaip mažas jonvabalis Joninių naktį,
kaip žydintis rožine spalva žalias papartis...
Aš viena, o širdyje graudi rauda:
vienatvė, meilė, svajonės ir Tu...
Amžinas mano gyvenimo kelrodi Tu...
Kur Tu šiąnakt esi, kai už lango stūgauja vėjas?
Kodėl nėra Tavo giesmės po langais, kodėl tyla?..
O mano svajose ramybė amžina, nes Tu – šalia.
Paprastas, mažas, švelnus ir jausmingas.
Su savo daina iš virpančios stygos išskridęs
Į mano svajonių pasaulį, į mano vienatvę,
Kur tyli ir laukia Tavęs mano jausmai...