Santrauka:
Apie miegojimą po atviru dangumi, rasą ir kitus gerus, truputį per žalius, dalykus...
Smaragdų jūra
Iš mielų akių
Mane į minkštą žolę paguldys...
Jos žalios...
Ir žolė
Tokia žalia,
Ir keistas nepatirtas svaigulys
Užlies lengvai
Ir žolę,
Ir mane.
Sapnuosiu,
Kad mėnulio valtele
Bandau pripilt smaragdinių svajų
Vandens
Į delnelius gėlių...
-----
Žvaigždžių-bitelių spiečiai dūgs aplink
Ir iš žiedų
Spalvotą medų neš
Į mano sielą,
Tad nusiramink –
Pabudusi
Kita jau būsiu aš.
2005 12 05-29
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-12-30 14:35:14
patiko. Plastiškas eiliukas. Bitelės su žvaigždėm gal per dažnai jau poezijoje, todėl darbą silpnina, bet visumoje gėris...
:
Sukurta: 2005-12-30 13:16:21
kūrinukas visas atsiduoda jauna mergiote, naivaus švelnumo pilnas. tačiau tuštokas. ir pasikartojimų per daug - pravalyti ir sukoncentruoti viską reikėtų.