ratu

išsemtas kibirais
rieškutėmis išdalintas
ant miegančių vakar akių

laikas surūdijusiom rodyklėm
žvilgsnį į dangų įrėmęs
lyg šulinio svirtis vienkiemy

naujai pėdas matuoja –
stebuklo viliasi
klevas

2008-12-09 15:26:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2008-12-13 14:19:55

taip. ir yra tie stebuklai - tos svirtys vienkiemiuose. jei jau ne tikrovėje, tai priminimuos, prisiminimuos...

Vartotojas (-a): Raktažolė

Sukurta: 2008-12-10 13:50:43

Gražiai pasakyta.

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2008-12-09 22:28:21

ratu ir vėl ratu..

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-12-09 20:05:37

geras sugretinimas.
Taiklus.

Vartotojas (-a): jolija

Sukurta: 2008-12-09 17:02:40

Įdomu:)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-12-09 16:05:23

Na, pagaliau... labai jautriai (nors ir šulinio svirtimi), plačiai (nors ir minimum teksto) pratekėjo Laiko ratas - visais atspalviais, bei minčių lobynu - pasąmone, suvirpinęs gilias, niekam nematomas kerteles...