Gal...

Santrauka:
abstraktus
Atleisk už sparnus,
Jie tokie trapūs...
Nuo šiol esi puolęs angelas.

Bet šviesa – tauri,
Ji ir toliau žaidžia Tavo kūnu –
Esi įstabiai permatomas.

Sapnuoju?
Gal...

Balta palangė
Šiauriniam lange
Išryškina visa tai.

Žingsniai be aido.
Muzika skaičiuojant širdies dūžius.
Besisupantys smilkiniai.
Taip ir kviečia patirt visa tai.
O dabar

2008-12-09 10:37:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2008-12-09 16:32:46

Globalinis atšilimas plius artimos aplinkos krituliai - įtakoja įtakoja žmogaus judesių raišką, ypač tema suaktualėja, sparnų imunitetui silpstant. Paskui bus galima dirbtinius sparnus nešioti, sprakt skalbinių segtukais prie apykaklės - ir erdvėn. Patraukiančios link savęs eilės ir interpretuoti įkvepiančios.:)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-12-09 14:38:34

trapus, atmosfera juntama. tačiau "išryškina VISA TAI" bei "taip ir kviečia patirt VISA TAI", mano galva, - labiausiai nepavykusios kūrinėlio vietos. Svetimkūniai. Gal ir klystu?

Anonimas

Sukurta: 2008-12-09 12:06:40

plastiškai sužaidei :)

Anonimas

Sukurta: 2008-12-09 11:22:18

Atleik --> atleisk?
Muzika skaičiuojant širdies dūžius. --> skaičiuojanti

Epizodiškai, abstrakčiai, visai gražu, bet pritrūko šio to.