Atleisk už sparnus,
Jie tokie trapūs...
Nuo šiol esi puolęs angelas.
Bet šviesa – tauri,
Ji ir toliau žaidžia Tavo kūnu –
Esi įstabiai permatomas.
Sapnuoju?
Gal...
Balta palangė
Šiauriniam lange
Išryškina visa tai.
Žingsniai be aido.
Muzika skaičiuojant širdies dūžius.
Besisupantys smilkiniai.
Taip ir kviečia patirt visa tai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2008-12-09 16:32:46
Globalinis atšilimas plius artimos aplinkos krituliai - įtakoja įtakoja žmogaus judesių raišką, ypač tema suaktualėja, sparnų imunitetui silpstant. Paskui bus galima dirbtinius sparnus nešioti, sprakt skalbinių segtukais prie apykaklės - ir erdvėn. Patraukiančios link savęs eilės ir interpretuoti įkvepiančios.:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-12-09 14:38:34
trapus, atmosfera juntama. tačiau "išryškina VISA TAI" bei "taip ir kviečia patirt VISA TAI", mano galva, - labiausiai nepavykusios kūrinėlio vietos. Svetimkūniai. Gal ir klystu?
Anonimas
Sukurta: 2008-12-09 12:06:40
plastiškai sužaidei :)
Anonimas
Sukurta: 2008-12-09 11:22:18
Atleik --> atleisk?
Muzika skaičiuojant širdies dūžius. --> skaičiuojanti
Epizodiškai, abstrakčiai, visai gražu, bet pritrūko šio to.