Santrauka:
Šį eilėraštį esu paskyrusi Rūtelei
Vakare, kai saulė eis miegoti,
Nepaslėpk, mėnuli, man žvaigždžių.
Leisk tarp jų gražiausios paieškoti,
Aš iš tolo šauksmą jos girdžiu.
Mano akys tarsi dvi žvaigždutės
Ar laukų žiedeliai tarp žiedų.
Mano rankos lyg sparnai kregždutės:
Suplasnoju ir skrendu skrendu.
Aš skubu į paslaptingą šalį,
Kur Mažasis princas bus gidu.
Debesėliai, traukitės iš kelio,
Paukščių Tako niekaip nerandu.
Lik sveika, mieloji mano žeme,
Noriu sužinot, kas už tavęs.
Nežinau dar, ką man žvaigždės lemia,
Nežinau, kur jos mane nuves.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-12-07 23:13:02
Kur Mažasis princas bus gidu. --> gidas
Keistos paralelės tarp meilės ir žemės. Nelabai tikiu, kad autorei tėvynė taip imponuotų. Labai daug kartojimų, tų pačių žodžių - pravalykit tekstą, liks švaresnė, ryškesnė idėja.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-12-07 23:03:09
Eilėraštis skirtas paauglei mergaitei, kuriai dar viskas prieš akis. Galbūt sparnus ir apsidegins, ir vėl atsiaugins. Ačiū už komentarus.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-12-07 20:12:08
žaismingas ir mielas eiliukas :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-12-07 19:30:42
...o žvaigždės lemia Tau kelionę...
:)