ėjau, ėjau...

Santrauka:
iš 'kampuoto horizonto'.
...ėjau, ėjau,
sustojau –
atsigręžęs
pėdų aš
žodžio
nematau –
        jis, tartas
        tuštumoj,
        ištirpo –
        nuo ištakų
        nutolęs
        supratau

ir prie grįžimuose
numinto
slenksčio –
minties
bei jausmo
nedalios pradžios,
        ne kartą
        man duris
        atvėręs,
        likimas vėl
        ieškojimuos
        vedžios...
st_a_s

2008-12-06 12:47:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2008-12-07 12:45:56

gerai likimas ieškojimuose mintis ir žodžius vedžioja... :)

Anonimas

Sukurta: 2008-12-06 20:19:01

Ir tegul vedžioja, juk svarbiausia - ieškoti ;)

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2008-12-06 20:02:58

Forma :) .

Anonimas

Sukurta: 2008-12-06 19:23:41

/ likimas vėl
ieškojimuos
vedžios/
... jo toks darbas :)

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-12-06 19:07:15

na,tikslų kursą Tu visada žinojai.
tai ir žodžių labirintuose nepaklysti...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-12-06 18:36:33

taip, prisijungiu prie visu. Mielas Autorius visada vercia sustoti. Asmeniskai man - labai tikra ir artima "ne kartą
man duris
atvėręs,
likimas vėl
ieškojimuos
vedžios..." - tokia ta musu kelione, tikra tiesa...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-12-06 14:54:17

"aš", "ir prie " , " vėl" - atsisakyčiau ... būtų dar žaviau apvalius :)

Vartotojas (-a): nordas

Sukurta: 2008-12-06 14:27:09

Kaip visada. Smagu skaityt. (Deimantė gerą rado.)

Anonimas

Sukurta: 2008-12-06 13:46:29

"pėdų aš
žodžio
nematau – " - atradimas. Ploju.