Nulis laiko –
nebeliko mano tėčio vaiko.

Mano tėtis turėjo vienturtę dukrelę. Mano tėvelio dukrelės vardas niekam nebuvo aiškus. Mano tėčio žmona vadino mano tėčio dukrelę Kasumi. Mano tėtis dažnai iš parduotuvės savo dukrelei parnešdavo saldumynų. Mano tėčio vienturtė dukrelė, būdama penkerių, mėgdavo skaičiuoti iki dešimt. Kaip mano tėčio dukrelei tai pavykdavo, mano tėtis parnešdavo jai „KINDER“ kiaušinių. Mano tėtis visada parnešdavo du.
Mano tėčio dukrelė galvodavo, kodėl mano tėčio žmonos mamos vištos nededa šokoladinių kiaušinių su žaisliukais, kuriuos gali praryti vaikai iki trijų metų.
Mano tėčio dukrelei iškrito priekiniai dantys.
Mano tėčio vienturtė su malonumu demonstruodavo netikėtai burnoje atsiradusią skylutę mano tėčio draugams. Mano tėčio draugai iš jos švelniai juokdavosi, o mano tėčio draugų vaikai mano tėčio dukrelei pavydėjo naujai beaugančių milžiniškų triušio dantų. Kartą mano tėčio dukrelė žaidė balkone su lėlėmis. Mano tėčio dukrelei buvo labai karšta, ji, apsvaigusi nuo karščio, užmigo, o mano tėčio dukrelės šokoladiniai kiaušiniai ėmė tirpti.
Mano tėtis pamanė, kad mano tėčio dukrelė jo nebemyli, nes leido jo dovanotiems saldainiams ištirpt, todėl mano tėtis susidėjo daiktus į lagaminą ir išvažiavo.