`



Aš mėnulio blakstienos štrichu samanojantis laikas
Nuryžėjęs ražienų aštrumas pavasario purvo šalnoj
Aš dirglumas pašiurpusioj odoj šuke per metalą taip šaižiai
Liūdesys nesugrįžusio paukščio nykus susisukęs lizde

Aš geltonas rudens atspindys kelio ženklui į niekur
Ir apsnūdęs rytinis vanduo elektriniam kavos virduly
Aš išdžiūvus drėgmė alkanam supelijusioj duonoj
Į paviršių išniręs virš ežero oru nuskendęs akmens judesys

Aš naktis į suskaldytą širdį ištirpusi uolą
Jūros vėjas druska tatuiruotas į odą ir jo neištrint  
Aš skeveldrom tyla netikėtai susprogus reaktyviniam orą
Aušroje ištaškytas krauju ant dangaus ilgesys

Aš sekundė minutė diena amžinybė ir metai
Įsivėlęs į gedulo pinkles praeivis kvailys
Aš vienatvė minioj ir vienatvėj minia - aš tik sapnas
Susapnuotas ir vykstanti dar nesibaigęs aš čia...