Aš prieš tave tarsi šapelis
o tu kaip visada didi
tu nusileidai iš dangaus į žemę
esi tikra stichijos duktė

ir visada pasitinki mane graži
o vėjas taršo tavo plaukus
dienų dienas platybėse dūksti
tarsi išdykusi mergaitė

pamačius mane visada krantan atbėgi
svajonių bangele
tu širdį glostai džiugesiu užlieji
ilgam išlieki atminty

į tavo garbanas įpinti gintarai
tu karūnuota
o tavo sesės spindulių kerai
vilioja bangom atsiduoti

šalia visad broliukas vėjas
pakrante laksto tarsi suvaikėjęs
ir debesų būrius
rikiuoja tarsi kareivius

paimsiu saują tavo išbučiuoto smėlio
nueidamas pažvelgsiu į akis
aš dar sugrįšiu meile mano
mes dar pasimatysim